lt en jp

Užsienio reikalų viceministras pasveikino konferencijos „Šiaurės Kasablanka: pabėgėliai ir gelbėtojai 1939–1940 m. Kaune“ dalyvius

Užsienio reikalų viceministras Mantvydas Bekešius gegužės 17 dieną pasveikino Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vykusios tarptautinės konferencijos „Šiaurės Kasablanka: pabėgėliai ir gelbėtojai 1939–1940 metais Kaune (Casablanca of the North: refugees and rescuers in Kaunas 1939–1940) dalyvius.

Pranešimus renginyje skaito mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Rusijos. Konferencijoje taip pat lankosi buvusio Japonijos konsulo Kaune Čijunės Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara.

„Nepaprastai svarbu akademiniu lygiu nagrinėti šį sudėtingą ir Lietuvai skausmingą laikotarpį tam, kad įvardinti visus herojus, diplomatus, tarnautojus, paprastus žmones, kurie gelbėjo ar prisidėjo gelbėjant žydus ir kitus bėgančiuosius nuo neišvengiamo karo“, – atidarydamas konferenciją sakė M. Bekešius.

Viceministras pabrėžė, kad istorija turi savybę kartotis, todėl turime išmokti skaudžias pamokas ir vadovautis vertybėmis, kuriomis be kompromisų, rizikuodami savo ir savo šeimų saugumu, vadovavosi tiek Č. Sugihara, tiek Nyderlandų garbės konsulas Janas Zwartendijkas ar Švedijos diplomatas Wallenbergas.

Viceministras padėkojo konferencijos rengėjams – „Sugiharos fondui – diplomatai už gyvybę“ ir neseniai atidarytai Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekai-muziejui, savo patalpose surengusiai pirmąjį tarptautinį renginį. 

„Prieš Antrąjį pasaulinį karą šiame bibliotekos pastate veikė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, todėl ši vieta yra ypač svarbi ir simboliška Lietuvos ir Lietuvos diplomatijos istorijai“, – sakė M. Bekešius.

Konferencijoje su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto akademinės bendruomenės ir svečių iš užsienio pagalba siekiama iš naujo įvertinti lemtingus 1939–1940 m. laikotarpio įvykius, į Lietuvą atvykusių pabėgėlių, daugiausia žydų, gelbėjimo aplinkybes. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Lietuva priėmė apie 30 000 karo pabėgėlių – daugiausia iš kaimyninės Lenkijos, jiems išlaikyti ir paremti buvo sukurta visa infrastruktūra, skiriamos valstybės lėšos, tad iki pat 1940 m. birželio sovietų okupacijos Lietuvos valstybė demonstravo atsakingą ir kilnų elgesį, padėdama karo pabėgėliams. Lietuvos laikysena buvo svarbi ir Sovietų Sąjungai pradėjus traiškyti Lietuvos nepriklausomybę, kai pabėgėliai ėmė ieškoti išsigelbėjimo pas Nyderlandų garbės konsulą J. Zwartendijką ir Japonijos konsulą Č. Sugiharą. Konferencijos pranešimuose išryškinamas platesnis šių įvykių kontekstas.

 

Parengta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos

Daugiau onformacijos galite rasti čia.