Šiandien dirbame nuo 10:00 iki 17:00 val.
lt en jp

1939 m. Ch. Sugihara atidarė Japonijos konsulatą Kaune. Čia šeima susilaukė trečiojo sūnaus – Haruki.

Kaune šeima apsistojo konsulato pastato antrajame aukšte, jaukiame Žaliakalnio rajone. Jie gana nemažai keliavo po Lietuvą.

Kad karo pabėgėliai galėtų palikti LTSR teritoriją, jiems reikėjo gauti tranzitines vizas, kurias išduodavo Japonijos konsulas Chiune Sugihara. Pamatęs šalia konsulato pastato besibūriuojančius žmones, Ch. Sugihara priėmė penkių asmenų delegaciją, vadovaujamą Zeracho Warhaftigo. Jie paaiškino, kokia padėtis Lenkijojeir prašė išduoti tranzitines vizas. Ch. Sugihara sutiko išduoti tranzitines vizas su sąlyga, kad žmonės pasižadės nepasilikti Japonijoje ir įrodys esą Lenkijos piliečiai.

1940 m. vasarą dauguma užsienio pasiuntinybių jau buvo bolševikų uždarytos. Tačiau Nyderlandų garbės konsulas Janas Zwartendijkas, gavęs savo viršininko L. P. J. de Deckerio sutikimą, sutiko išduoti vadinamąsias „Curasao vizas“, liudijančias, kad galutinis karo pabėgėlių kelionės tikslas yra šios Karibų jūros salos. Tuomet karo pabėgėliai dar turėdavo gauti bolševikų valdžios leidimą išvykti iš šalies ir, įsigiję Sibiro geležinkelio bilietą, galėdavo leistis į kelionę.