Šiandien dirbame nuo 10:00 iki 17:00 val.
lt en jp

1939 metų rugsėjį prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai okupavus Lenkiją, apie 12 000 Lenkijos žydų atsidūrė Lietuvoje, kuri tuo metu dar buvo nepriklausoma valstybė. 1939 metų lapkričio 23 d. Ch. Sugihara atidarė Japonijos konsulatą Kaune. Šis konsulatas vėliau tapo naujo gyvenimo vartais tūkstančiams karo pabėgėlių. Ieškodami saugesnės vietos ir norėdami išvykti į karo nepaliestas pasaulio šalis, karo pabėgėliai Lietuvoje bandė gauti užsienio šalių vizas. Tačiau 1940 m. birželio mėnesį Sovietų Sąjunga aneksavo Lietuvą, o nacių valdoma Vokietija užgrobė didžiąją dalį Europos. Karo pabėgėliams liko vienintelis būdas išsigelbėti – per Sovietų Sąjungą pasiekti Japoniją. Šimtai jų kreipėsi į Japonijos vicekonsulą Ch. Sugiharą prašydami išduoti tranzitinę vizą į Japoniją ir gavo teigiamą diplomato atsakymą.

Okupavusi Lietuvą, Sovietų Sąjunga nurodė skubiai uždaryti visas užsienio atstovybes Kaune. Atsižvelgdamas į padėtį, Ch. Sugihara skubėjo išduoti kuo daugiau vizų. 1940 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais diplomatas Japonijos konsulate dirbdamas po 18 valandų per parą išdavė 2193 ranka rašytas vizas. Liudininkų teigimu, paskutinėmis akimirkomis prieš išvykdamas į Vokietiją, konsulas pildęs vizas netgi traukinyje Kaunas–Berlynas: pasirašytas jas mesdavęs pro traukinio langą. Manoma, kad jomis pasinaudojo apie 6 000 žmonių, daugiausiai Lenkijos žydai.