Sugiharos namų muziejaus ekspozicijos atnaujinimo projektas veikiančią tradicinę parodą pavers interaktyvia patirtimi, paremta naujausiais istoriniais tyrimais. Žaismo ir atradimo elementai bus svarbiausi metodologijose, kurios bus taikomos siekiant pritraukti jaunesnius lankytojus ir kitas auditorijas, kurioms tradicinės parodos ne visada yra patraukliausia komunikacijos forma.
Kviesime lankytojus būti žingeidžiais kritiškai mąstančiais žmonėmis, kurie tyrinėja įvairias istorijos gijas ir svarsto, kokią reikšmę jos turi jiems patiems ir jų veiksmams šiuolaikinėje visuomenėje. Siūlysime jiems pabūti tose pačiose patalpose, kuriose vyko šie istoriniai įvykiai ir buvo priimti lemtingi sprendimai, nulėmę tūkstančius žmonių gyvenimų. Taip pat suteiksime galimybę apmąstyti šios istorijos aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje vykstančio karo ir pabėgėlių krizės kontekste.
Kuriant naują Sugiharos namų muziejaus parodą bus pasitelkta mobiliosios aplikacijos pagalba pagrįsta garsinio gido jungtis, - maršrutas atvesiantis lankytojus iš miesto centro į muziejų, taip pat skatinantis pažinti kitas miesto lokacijas, svarbias “Gyvybės vizų” išdavimo istorijoje. Šiuo projektu bus siekiama priminti to laikmečio miestą ir panardinti auditoriją į istorinį pasakojimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžios Kauno, Lietuvos, tarptautinius įvykius.
Sugiharos namų muziejaus ekspozicijos atnaujinimo koncepcijos kūrėja Jenny Kagan “Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022” programoje pristatė didžiulio pasisekimo sulaukusią parodą “Iš tamsos”, pasakojančią Holokausto aukų istorijas ir rengė kitus meninius projektus Lietuvoje bei kitose šalyse.
Sugiharos namų muziejaus ekspozicijos atnaujinimo koncepcijos sukūrimo projektą dalinai finansuoja LR Užsienio reikalų ministerija. Siekiant įgyvendinti sukurtą parodos koncepciją Sugiharos fondas "Diplomatai už gyvybę" jau pateikė paraiškas LR Kultūros tarybai ir Rothschild Foundation, taip pat sieks pritraukti privačių rėmėjų ir kitų organizacijų finansavimą.
Įvadinė nuotrauka: Andriaus Aleksandravičiaus. Kitos nuotraukos: Teodoro Biliūno ir Sugiharos namų muziejaus.